skambesys

skambesỹs sm. (3^b) 1. I, LL209, Š, Rtr skambančio daikto garsas: Koks čia skambesỹs nuo izbono J. Švelnus varpelio skambesys rš. Bokalų, ragų skambesỹs NdŽ. Grandinių, raktų skambesỹs NdŽ. Metalo skambesỹs DŽ. Išgirdau skaičiuojamų pinigų skambesį rš. Malonus skambesỹs BŽ26. Skausmingas nukirstų stygų skambesys J.Marcin. | Iškeptą duoną pažįstame iš skambesio rš. ║ skambėjimo būdas: Žmogaus laikysena, jo eisena, kiekvienas jo judesys ir elgesys, jo žodžiai, jųjų skambesys ir prasmė, pagaliau kiekvienas veikimas apsako, koks jis yra žmogus Vd. ║ skambumas, melodingumas: Rašytojas puikiai jautė žodžio skambesį, muzikalumą rš. Nosiniai ųn, ųm išduoda tokį skambesį į nosį, kad girdimas yra savybalsis u JDIII,IIIpsl. 2. muz. garsų aukščio, stiprumo ir tembro visuma: Pauzė nurodo, kad skambesys laikinai nutraukiamas, tačiau muzikinė mintis tęsiama toliau rš. 3. gaudesys: Miško tylą pakeitė pavasarinis skambesys sp. 4. prk. reikšmė, pobūdis: Net ir individualiems pergyvenimams skirti poezijos kūriniai anuo metu dažnai įgydavo platų visuomeninį skambesį rš.